Operos solistas, pedagogas Virgilijus Kęstutis Noreika

Visą gyvenimą man Šiauliai buvo prie širdies.

V. Noreiką pagrįstai galėtume vadinti mūsų miesto ambasadoriumi.

Šiaulių miesto meras A. Visockas

Gimė 1935 m. rugsėjo 22 d. Šiauliuose
Mirė 2018 m. kovo 3 d. Vilniuje

  • 1946–1950 m. Vilniaus 1-oji berniukų gimnazija (dabar Antano Vienuolio gimnazija)
  • 1949–1953 m. J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykla
  • 1965–1966 m. stažavosi Milano teatre „La Scala“, kur paruošė 6 vaidmenis, tarp kurių – Pinkertono vaidmuo iš garsiosios G. Puccini operos ,,Madame Butterfly“
  • 1953–1958 m. Lietuvos valstybinė konservatorija (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija – LMTA), kur baigė profesoriaus Kipro Petrausko dainavimo klasę
  • 1987 m. profesoriaus vardas
  • 1957–2004 m. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) solistas
  • 1975–1991 m. LNOBT direktorius bei meno vadovas
  • 1976 m. pradėjo savo pedagoginę veiklą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), kur paruošė net 34 solistus, kurie garsina Lietuvą visame pasaulyje
  • 1993–1994 m. Lotynų Amerikos dainavimo akademija Karakase 1995–1996 m. Talino teatro ,,Estonia“ dainavimo meistriškumo pedagogas
  • 1997–2003 m. Estijos muzikos akademijos dėstytojas. Nuo 2000 m. Dainavimo skyriaus vedėjas, 2009 m. – Estijos muzikos ir teatro akademijos garbės daktaras
  • 2003–2009 m. LNOBT Operos studijos meno vadovas ir pedagogas
  • 2009–2012 m. – LNOBT generalinio direktoriaus konsultantas ir solistų dainavimo pedagogas
  • Nuo 2010 m. Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos dėstytojas
  • Noreika gimė tą pačią dieną, kai švenčiamas Šiaulių miesto gimtadienis
  • Noreika gimė tą pačią dieną, kaip ir garsusis Lietuvos muzikas bei dailininkas Mikalojus KonstantinasČiurlionis
  • Į Šiaulių dramos teatro sceną įžengė 6-erių metų, 1942 m., pasakoje „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ 3-ejus metus vaidino nykštuką – vaidmenį, kuris neturėjo dublerio. Pirmosios gastrolės su teatru į Biržus, Pakruojį
  • 1957 m. debiutavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre būdamas IV kurso studentu. Tais pačiais metais laimėjo aukso medalį Pasaulio jaunimo ir studentų festivalio konkurse
  • Noreika minimas kaip pokario estradinės muzikos pradininkas. Kaip estrados dainininkas koncertuoti pradėjo būdamas 19 metų

  • Per savo įspūdingą karjerą sukūrė vaidmenis 46 operose, sudainavo apie 900 spektaklių, gastroliavo 49 užsienio šalyse bei surengė per 700 solinių koncertų
  • Žymiausi operiniai vaidmenys: Alfredas (G. Verdi’io „Traviata“), Hercogas (G. Verdi’io „Rigoletas“), Otelas (G. Verdi’io „Otelas“), Almaviva (G. Rossini’io „Sevilijos kirpėjas“), Don Chosė (G. Bizet „Karmen“), Edgaras (G. Donizetti’io „Liučija di Lamermur“), Rudolfas (G. Puccini’io „Bohema“), Kavaradosis (G. Puccini’io „Toska“), Pinkertonas (G. Puccini’io „Madam Baterflai“), Hofmanas (J. Offenbach’o „Hofmano pasakos“), Romeo (Ch. Gounod „Romeo ir Džuljeta“), Faustas (Ch. Gounod „Faustas“), Kastytis (K. V. Banaičio „Jūratė ir Kastytis“), Herkus Mantas (G. Kuprevičiaus „Prūsai“) ir kt.
  • Solisto repertuarą puošė apie 80 lietuvių liaudies dainų harmonizacijų, per 70 lietuvių kompozitorių romansų, per 20 lietuvių kompozitorių arijų, per 40 lietuvių kompozitorių populiariosios muzikos, apie 90 rusų kompozitorių kūrinių, liaudies dainų, senovinių rusų romansų, operų arijų bei nemažai kitų įvairių šalių kompozitorių kūrinių
  • Gausi diskografija – į plokšteles įrašyta per 200 kūrinių. Lietuvos radijo saugyklose yra per 600 jo balso įrašų. Įamžintas Lietuvos ir užsienio televizijos filmuose ir trijų operų ekranizacijose

  • 1971 m. Berlyno dienraštyje „National Zeitung“ V. Noreikos dainavimas puikiai įvertintas ir apibūdintas: „Nuostabu, kaip šis dainininkas kiekvieną kartą įsiliepsnoja dramatiškose scenose, kaip puikiai tada suskamba jo balsas, lanksčiai ir paslankiai dovanodamas žėrinčius garsus, kaip suformuoja švelnias, žydinčias kantilenas…“
  • Užsienio žiniasklaida ne kartą maestro gretino su L. Pavarotti’iu ir P. Domingo. Žymus gruzinų dainininkas Badri Aisuradze 2005 m. taikliai pasakė: „V. Noreika – tikras deimantas. Bet jūs Lietuvoje, atrodo, nesuvokiate, kokio jis dydžio ir grožio.“

  • Kaip patyręs vokalo žinovas buvo kviečiamas vesti meistriškumo kursus, į įvairių tarptautinių konkursų žiuri
  • Noreika buvo pirmasis dainininkas iš Lietuvos, patekęs į stažuotę Milano „La Scala“ teatre
  • Apdovanotas už kūrybinę veiklą: LSSR valstybinė premija (1960 m., 1970 m.), Lietuvos operos bičiulių draugijos „Kipras“ apdovanojimas (1970 m.), Švedijos karališkojo „Šiaurės žvaigždės“ I laipsnio ordino Riterio kryžius (1995 m.), Estijos Baltosios žvaigždės II laipsnio ordinas (1995 m.), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas (1995 m.), Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ apdovanojimas (2001 m.), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius (2003 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2004 m.), Nacionalinė kultūros pažangos premija (2007 m.), Nacionalinė kultūros ir meno premija (2010 m.), Vilniaus kultūros garbės ženklas (2011 m.), Žygimanto Augusto medalis (2012 m.), „Sidabrinės bitės“ ženklas (2014 m.), Santarvės ordinas (2015 m.)

  • Balsas pasižymi unikaliu, nepaprasto grožio tembru, dainininko meistriškumas suteikia jam beribę atspalvių paletę. Temperamentas, efektinga išvaizda, vokalinis artistiškumas, laisvas, pasitikimas elgesys scenoje – V. Noreikai tarsi neegzistuoja technikos dalykai. Jis žino atliekamos muzikos atsiradimo akstiną, kiekvienos frazės, dinaminio ir koloristinio niuanso prasmę. Jo dainavime nėra beprasmio garso, labai svarbus žodis
  • Būdamas stažuotėje legendiniame Milano teatre „La Scala“ 1965–1966, įsigijo puikius itališkus koncertinius batus, kuriuos išsaugojo ir avėjo tik per ypatingus savo pasirodymus
  • Šviesus, linksmas, humorą mėgstantis žmogus, jo humoras praskaidrindavo ir koncertų, susitikimų nuotaiką, ir net pasakodamas apie skaudžius gyvenimo įvykius maestro pasitelkdavo ironiją

  • Mėgo ir šeimininkauti namie, ir ūkininkauti sodyboje. Sodyboje šiltnamis išdygo anksčiau nei namas, kartu su žmona ravėdavo daržus
  • Mėgo gaminti valgį, ypač cepelinus ir koldūnus

2015-08-27 (80 metų) už Šiaulių vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje, už ilgametę aktyvią kultūrinę veiklą bei reikšmingą indėlį į Šiaulių miesto ir Lietuvos kultūrinį gyvenimą

2016 m. I laipsnio Santakos garbės ženklas

Virgilijus Noreika. Švelnumas:

Operos grando V. Noreikos balsas – aukso fonde / Birutė Vyšniauskaitė // Kauno diena [Elektroninis išteklius]. – 2018, kovo 6. Prieiga per internetą: https://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/operos-grando-v-noreikos-balsas-aukso-fonde-853878

Šiaulių miesto Garbės piliečiai [Interaktyvus, žiūrėta 2019 lapkričio 23 d.]. Prieiga per internetą: http://www.siauliai.lt/lit/Garbes-pilieciai

Tenoras Virgilijus Noreika: aš gimiau per anksti // Sveikaszmogus.lt [Elektroninis išteklius]. Prieiga per internetą: https://www.sveikaszmogus.lt/Laisvalaikis-2914

Virgilijaus Noreikos našlė su skausmu prisimena paskutines jo dienas // lrytas.lt [Elektroninis išteklius]. – 2019, kovo 29. Prieiga per internetą: https://www.lrytas.lt/gyvenimo-budas/likimai/2019/03/29/news/virgilijaus-noreikos-nasle-su-skausmu-prisimena-paskutines-jo-dienas-9758352/

Virgilijus Kęstutis Noreika: Vilnijos vartai [Interaktyvus, žiūrėta 2019 lapkričio 23 d.]. Prieiga per internetą: http://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/virgilijus-kestutis-noreika/

Virgilijus Noreika: „Ir kur benueičiau…“: [monografija apie operos solistą] / Viktoras Gerulaitis. – Vilnius : Tyto alba, 2015. – 429, [2] p. ISBN 978-609-466-118-1

Virgilijus Noreika: Lietuvos Muzikų sąjunga [Interaktyvus, žiūrėta 2019 lapkričio 23 d.]. Prieiga per internetą: http://parduotuve.muzikusajunga.lt/Virgilijus-Noreika

Pagerbtas V. Noreikos atminimas. Prieiga per internetą https://www.siauliai.lt/index.php?798281747