Dailininkas, menotyrininkas, dailėtyrininkas, profesorius Vytenis Rimkus

Geriau investuoju į meno knygas nei į nekilnojamąjį turtą.

Gimė 1930 m. sausio 17 d. Zatišuose, Šiaulių rajone. Mirė 2020 m. lapkričio 12 d. Šiauliuose.

  • 1937–1941 m. Bagdoniškio ir Bazilionų pradžios mokyklos
  • 1942–1949 m. Šiaulių berniukų gimnazija
  • 1960–1966 m. neakivaizdinės studijos Leningrado L. Repino dailės institute (diplomas su pagyrimu)
  • 1968–1970 m. aspirantūra Leningrado L. Repino dailės institute
  • 1974 m. apgynė dailėtyros daktaro disertaciją
  • 1977 m. apgynė dailėtyros habilituoto daktaro disertaciją
  • 1988 m. suteiktas profesoriaus laipsnis
  • 1958 m. dvi savaites dirbo klubo dailininku Zoknių kariniame aerodrome
  • 1958–1966 m. Šiaulių autobusų parko šaltkalvis-dažytojas
  • 1966–2009 m. Šiaulių pedagoginio instituto, Šiaulių universiteto meno istorijos dėstytojas
  • Pase įrašyta neteisinga gimimo diena: iš tiesų yra gimęs ne sausio 17 d., o 19
  • 3-ejų metų susirgo difteritu, į Šiaulius atvežė pavėluotai – jau mirties būsenoje. Tėvo priprašytas gydytojas (ne specialistas, buvęs jaunystės draugas) prapjovė gerklę ir išvežė į Kauną, kur Karo ligoninėje gydė vos ne metus. V. Rimkų slaugė atvykusi jaunoji mamos sesuo, kuri tapo jam antrąja mama
  • Jo kaip vaiko kartu su seserimis prievolė buvo surinkti nukritusius obuolius, juos supjaustyti ir džiovinti, neturėjo pražūti nė vienas užaugęs vaisius
  • Mėgstamiausias vaikystės žaidimas – su jaunesniąja sesute statyti ištisus miestelius su gatvėmis, krautuvėmis, įstaigomis iš tėvo iš spaustuvių parvežto spalvoto kartono atliekų. Su kiemo berniukais populiarūs buvo žaidimai su pagaliukais: pimpiras, palendra, „Kiaulės varymas“
  • Mėgstamiausia paauglystės knygaKarlo Majaus „Sidabro ežero turtai“. Vaikystėje Rimkaus tėvų namuose buvo balsu skaitomos knygos, iš kurių pati įsimintiniausia ir prašyta jo kaip vaiko skaityti po kelis kartusvisi trys „Tarzano“ tomai
  • Besiknaisiodamas slapčia tarp tėvo knygų ryšulių, sudėtų ant aukšto, aptiko Jono Basanavičiaus laišką tėvui, tėvų jaunystės meilės laiškus
  • Kambaryje ant sienos kabojo „beržinė košė“ – pora beržo šakelių, kurių retkarčiais tekdavo „paragauti“ prasikaltus. Tai buvo mamos viena iš auklėjimo priemonių, tačiau ji buvo daugiau ne fizinė, o moralinė. Tėvas vaikų niekada nebausdavo
  • Rimkų namuose svečiuodavosi garsūs to meto inteligentai: prof. Stasys Šalkauskis su žmona ir sūneliu, Šiaulių mergaičių gimnazijos mokytojas Teofilis Petraitis, pradinės Bagdoniškio mokyklos mokytoja Bronė Višinskaitė, Povilo Višinskio dukterėčia, kurie ugdė vaikų visuomeniškumą, pilietiškumą
  • 1939 m. vasarą, būdamas 9-erių metų, dalyvavo pirmojoje etnografinėje ekspedicijoje. Kartu su savo tėvu ir Peliksu Bugailiškiu pėsčiomis keliavo Šiaušės pakrantėmis iki pat Dubysos ir fotografavo kai kuriuos objektus
  • Artėjant frontui 1944 m. V. Rimkaus tėvų namuose glaudėsi S. Šalkauskio mama ir trys seserys. Tai išgelbėjo joms gyvybę, nes pirmojo rusų bombardavimo metu bomba pataikė į jų namą ir visiškai sudegino
  • Rimkaus tėvų namuose visi – namiškiai ir samdiniai, talkininkai – valgė prie bendro stalo, neišskiriant nė didžiųjų švenčių
  • Rimkaus tėvų namuose buvo kalbama tik lietuviškai ir tik retais atvejais, kai vaikams buvo nežinotini dalykai, tėvai pasitardavo lenkiškai ar rusiškai

  • 1949 m. kartu su tėvais ištremtas į Sibirą, o ten – dar ir į lagerį 25 metams
  • Tremtyje rankraštinio literatūrinio laikraštuko „Taiga“ penki numeriai – pirmoji ir paskutinė žurnalistinė patirtis
  • Sibire buvo teisiamas už lietuviškas dainas, eilėraščius, o už mokyklinį ranka rašytą laikraštėlį „Taiga“ paskirta mirties bausmė, kuri vėliau pakeista į kalinimą lageriuose
  • Išleido knygą apie tremtį „Taiga“ Taigoje“, kurioje norėjo parodyti kitą tremties pusę, t. y. kaip lietuviai išlaikė savo kultūrą. Knygoje pateikti originalūs Irkutske leisto laikraščio „Taiga“ numeriai, V. Rimkaus poezija ir svarbiausi dokumentai, išlikę iš šio autoriaus gyvenimo tarpsnio
  • Paauglystėje ir tremtyje rašė eilėraščius. 1993 m. išleista poezijos knyga: „Jaunystės meilė ir kova: 1951–1956 m. tremties ir lagerio eilėraščiai“
  • Tremtyje dailės gabumai gelbėjo: lageryje ar kalėjimuose rašė lozungus, sveikinimus

  • Dailininkų dinastija: V. Rimkaus senelis, tėvas buvo dailininkai, V. Rimkaus dukros taip pat dirba dailės srityje
  • Nors visada svajojo būti dalininku (tapytoju) ar architektu, tačiau tapo menotyrininku
  • Sūnui Kęstui įsivėrus auskarą, tėvas V. Rimkus irgi pasikabino užuolaidų laikiklio žiedą ant ausies. Po tokio tėvo elgesio sūnui nebereikėjo auskaro
  • Rimkaus namuose viešėdavo įdomios asmenybės: G. Venclauskaitė, J. Taujanskienė, A. Krištopaitis, D. ir V. Tribandžiai, B. ir K. Kasperavičiai, R. ir V. Trušiai, S. ir P. Anikinai
  • Padėjo atrinkti ir grąžinti į Lietuvą visuomenės veikėjų Venclauskių dokumentinį turtą, jam paskatinus šios šeimos rūmai buvo padovanoti Šiaulių „Aušros“ muziejui

  • Rimkaus darbų yra muziejuose, privačiose kolekcijose
  • Sukūrė dailėtyros terminiją, nes tokių terminų Lietuvoje apskritai nebuvo
  • Parašė 45 knygas, sudarė ir parengė per 220 parodų katalogų, parengė ir paskelbė per 3 700 publikacijų apie Lietuvos meną (lietuvių, lenkų, latvių, estų, ukrainiečių, čekų, vengrų, vokiečių, prancūzų, anglų, italų, japonų ir kt. kalbomis), surengė 6 personalines parodas
  • Svarbiausios knygos: „Vitolis Trušys“, „Aloyzas Toleikis“, „Gražina Didelytė“, „Ignas Budrys“, „Akvarelė“, „Epochų sandūros: mano takai takeliai“, „Arvydas Každailis“, „Valerijonas Vytautas Jucys. Grafika“

  • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius
  • Šiaulių universiteto profesorius emeritas, menotyrininkas, Lietuvos katalikų mokslų akademijos, Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos, Lietuvos mokslininkų sąjungos, Lietuvos kraštotyros draugijos, Lietuvos meno istorikų draugijos, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos narys
  • Mikelio prizininkas (už kraštotyros veiklą), Garbės kraštotyrininkas
  • Valstybinės Jono Basanavičiaus ir Stasio Šalkauskio premijų, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijos už tautodailės populiarinimą laureatas
  • Ne kartą buvo renkamas Šiaulių miesto tarybos nariu
  • Šiaulių rajono savivaldybės Metų tautodailininko premijos skyrimo ir Lietuvos Puodžių karaliaus vertinimo komisijų narys
  • Miesto kultūros, mokslo, švietimo visuomenei jis žinomas kaip iškili asmenybė, daranti reikšmingą poveikį miesto ir visos Lietuvos dvasiniam gyvenimui

  • Yra surinkęs gausią Šiaulių istorijos leidinių, periodinės spaudos, atvirukų kolekciją
  • Laisvalaikiu piešia, lieja akvarele, yra surengęs nemažai savo darbų parodų

 

2000-09-14 (70 metų) už reikšmingą poveikį Šiaulių miesto ir visos Lietuvos dvasiniam ir kultūriniam gyvenimui

  • 2003 Valstybinė Jono Basanavičiaus premija
  • 2005 Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija
  • 2015 m. už Lietuvos kultūros plėtojimo idėjas ir iniciatyvas, skatinančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę poziciją ir atsakomybę kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką – aukščiausias Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Šis garbės ženklas Šiauliuose įteiktas pirmą kartą
  • 2018 m. pirmasis Šiaulių rajono garbės pilietis

Fotografijos iš vaikystės šeimos albumo

Brangiausia vaikystės nuotrauka. Irena, Elena ir Vytenis Rimkai Pikeliškės rugiuose. Apie 1934 m. Šaltinis: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/rubinaitis-2014-nr-2-70/o-to-tarzano-vis-buvo-negana/

Kitos vaikystės nuotraukos: http://www.krastas.lt/?data=2010-01-18&rub=1065924812&id=1263576337

Nuo Šiaušės pakrantės: pokalbis su profesoriumi Vyteniu Rimkumi / [kalbėjosi] Vladas Vertelis. – Iliustr. // Šiaulių kraštas. – ISSN 1648-4010. – 2018, rugs. 28, priedas „Atolankos“, p. 6, 8; 2018, spal. 31, priedas „Atolankos“, p. 10-12; 2018, lapkr. 30, priedas „Atolankos“, p. 10-12; 2018, gruod. 21, priedas „Atolankos“, p. 10-12; 2019, saus. 25, priedas „Atolankos“, p. 10-12; 2019, vas. 28, priedas „Atolankos“, p. 6-8; 2019, kovo 29, priedas „Atolankos“, p. 10-12; 2019, bal. 26, priedas „Atolankos“, p. 7-8; 2019, geg. 31, priedas „Atolankos“, p. 7-8.

„O to „Tarzano“ vis buvo negana…“: Šiaulių universiteto menotyros profesorius Vytenis Rimkus atsako į Džiuljetos Maskuliūnienės klausimus. – Nuotr. // Rubinaitis. – ISSN 1392-0626. – 2014, Nr. 2, p. 30-34. Prieiga per internetą: https://www.ibbylietuva.lt/rubinaitis/rubinaitis-2014-nr-2-70/o-to-tarzano-vis-buvo-negana/

Prof. Vyteniui Rimkui – aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas. – Iliustr. // Mokslo Lietuva. – ISSN 1392-7191. – 2015, saus. 28, p. 4. Prieiga per internetą: http://mokslolietuva.lt/2015/02/prof-vyteniui-rimkui-auksciausias-kulturos-ministerijos-apdovanojimas/

Profesorius, Vytenis, tėtis, senelis / Teresė Hokienė. – Iliustr. // Šiaulių naujienos. – ISSN 1822-590X. – 2019, birž. 1, p. 1-2, 5. Prieiga per internetą: http://www.snaujienos.lt/miesto-gyvenimas/39906-profesorius-vytenis-tetis-senelis-2

Rimkus: „Noriu parodyti, kad ir Sibire buvo Lietuva“: [pokalbis su Šiaulių miesto garbės piliečiu, menotyrininku, prof. habil. dr. Vyteniu Rimkumi / kalbėjosi] Akvilė Pušinskaitė. – Iliustr. // Šiaulių naujienos. – ISSN 1822-590X. – 2014, lapkr. 22, priedas „Mano TV“, p. 1. Taip pat prieinama internete: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/815987/vytenis-rimkus-noriu-parodyti-kad-ir-sibire-buvo-lietuva

Vytenis Rimkus: kiekvienos knygos pasirodymas man yra šventė [Interaktyvus, žiūrėta 2019 lapkričio 26 d.]. Prieiga per internetą: http://savb.lt/lt/savb/apie-biblioteka/bibliotekos-svecias/vytenis-rimkus-kiekvienos-knygos-pasirodymas-man-yra-svente/

Vytenis Rimkus: „Profesija yra savotiškas hobis“: [pokalbis su menotyrininku Vyteniu Rimkumi / kalbėjosi] Romualda Urbonavičiūtė. – Iliustr. // Šiaulių naujienos. – ISSN 1822-590X. – 2010, saus. 9, p. 7, 19. Prieiga per internetą: http://www.snaujienos.lt/zmones/5804-vytenis-rimkus-profesija-yra-savotikas-hobis.html

Vytenis Rimkus: „Šiauliai – mano miestas“ / Jūratė Rauduvienė. – Iliustr. // Regionų naujienos [Elektroninis išteklius]. – 2016, saus. 21. Prieiga per internetą: http://www.regionunaujienos.lt/vytenis-rimkus-siauliai-mano-miestas/

Šiaulių miesto Garbės piliečiai [Interaktyvus, žiūrėta 2019 lapkričio 23 d.]. Prieiga per internetą: http://www.siauliai.lt/lit/Garbes-pilieciai

„Vytenio Rimkaus ekslibrisų kolekcijos katalogas“ nuoroda internete: https://issuu.com/savbbiblioteka/docs/vytenio_rimkaus_ekslibris_kolekcijos_katalogas